Mažai ką nustebinsi paminėjęs bulvę. Tai tokia mūsų virtuvei tradiciška daržovė, jog apie ją daug ir nekalbame. O gal be reikalo? Kviečiame prisiminti, o gal naujai sužinoti keletą faktų apie bulves.

Lotyniškas valgomosios bulvės vardas yra solanum tuberosum. Bulvė priklauso bulvinių augalų šeimai, kiauliauogių genčiai. Tai vienmetis augalas, kuris pasižymi kuokštinėmis šaknimis. Bulve vadiname tiek augalą, tiek augalo stiebagumbius, kuriuos ir naudojame maistui. Kas yra nors kartą auginęs bulvę arba mėgsta svečiuotis kaime, žino, jog bulvė žydi baltais arba rausvais gana gražiais žiedais. Žiedais bulvės pasipuošia birželį, liepą arba rugpjūtį. Tai priklauso nuo bulvės pasodinimo laiko, nuo gamtinių sąlygų.

Bulvė sukultūrinta Pietų Amerikoje prieš kelis tūkstančius metų. Bulvės pavadinimas susijęs su ispanišku žodžiu „patata“. Tai pakitęs žodis „batata“. Batatai – Pietų Amerikoje augančios saldžiosios bulvės. Pasaulyje egzistuoja apytikriai 5000 kultūriškai auginamų bulvių veislių. Trys tūkstančiai jų auga Anduose. Čia jos visada buvo svarbus maistas. Greta kultūrinių veislių egzistuoja 200 laukinių bulvių veislių. Nuolat vyksta laukinių ir kultūrinių bulvių kryžminimas. Tai naudinga, nes kai kurios laukinės veislės atsparesnės pesticidams, ligoms.

Į Europą bulvės atkeliavo XVI amžiuje. Pats pirmasis jas išvydo karalius Pilypas II, tuomet valdęs Ispaniją. Olandijos botanikos sode bulvės pasodintos kaip dekoratyvinis augalas. Vėliau pradėta gumbus naudoti ir maistui. XVII amžiuje Paryžiuje ant karaliaus stalo jau patiekiamos bulvės, bet tai vis dar retenybė. Antroje amžiaus pusėje bulvės jau dažniau auginamos maistui. Į mūsų kraštą bulvės atkeliavo LDK kunigaikščio Augusto III laikais. Pirmiausia jas ėmė auginti dvarininkai, vėliau – valstiečiai. Kartu su bulvėmis po pasaulį paplito ir kolorado vabalas.

Skaityti straipsnį “Valgomoji bulvė. Kaip gerai ją pažįstame?” »